Judumo duomenų ekosistemos plėtra#

Lietuvoje daugiau nei 90 proc. kelionės atstumo yra įveikiama automobiliu ir pagal šį rodiklį Lietuva užima pirmą vietą Europos sąjungoje (ES)15. Siekiant paversti viešąjį transportą patrauklesniu ir patogesniu, ypač sparčiai atnaujinamas transporto priemonių parkas, gerinama viešojo transporto infrastruktūra, investuojama į el. bilieto sistemas, kelionių planavimo priemones ir skaitmeninius sprendimus.

Skaitmeninėms priemonėms bei transporto inovacijoms kurti ir plėtoti yra ypač svarbūs atvirai prieinami, reguliariai atnaujinami aukštos kokybės standartizuoti duomenys. Realaus laiko viešojo transporto duomenys suteikia galimybę gyventojams sužinoti, ar autobusas atvyks anksčiau ir gyventojas, nespėjęs į jį, pavėluos į darbą, ar autobusas vėluos, ir galbūt reikėtų pasirinkti alternatyvų kelionės būdą. Taip pat, šie duomenys suteikia galimybę atsakyti į klausimus, ar transporto priemonėje yra laisvų vietų atsisėsti, ar transporto priemonė netrukus pateks į kamštį, ar apskritai neatvažiuos į stotelę dėl mieste vykstančio maratono. Dėl šių priežasčių, moksliniai tyrimai rodo, kad realaus laiko duomenys gali padidinti keleivių skaičių net 2 proc.37 6, o skirtingų realių laiko duomenų sąveika (pvz., duomenimis grįstos prognozės, patogi bilieto sistema) gali keleivių skaičių papildomai padidinti dar 3-10 proc.8. Svarbu pabrėžti, jog galimas ir atvirkštinis efektas - keleiviui praradus pasitikėjimą viešojo transporto informacija (pvz., teikiami duomenys rodo, kad autobusas atvyks už 2 min, tačiau jis į stotelėje neatvyksta net ir po 10 min), tikėtina, kad keleivis nebesinaudos viešuoju transportu ir rinksis alternatyvų kelionės būdą.

Nors Google Maps turi daugiau nei 1 milijardą naudotojų pasaulyje2, tačiau joje nėra pateikiami Lietuvos realaus laiko viešojo transporto atvykimai. Daugiau nei kas penkto Lietuvos gyventojo naudojamas Apple Maps34, Lietuvoje iš viso nepalaiko viešojo transporto maršrutų planavimo, nors šis funkcionalumas yra prieinamas kitose 18 ES šalių5. Taip pat Lietuvoje nėra nė vieno realaus laiko duomenų šaltinio, kuris atitiktų ES direktyvą dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (2010/40/ES) ar pasaulinio de facto standarto GTFS Realtime, skirto realaus laiko duomenims perduoti. Dėl šios priežasties, nėra galimybės integruoti realaus laiko duomenų į jau egzistuojančias kelionių planavimo priemones.

Vizija#

Keleiviai stovėdami bet kurioje Lietuvoje esančioje viešojo transporto stotelėje ne tik gautų patikimą informaciją apie transporto maršrutus, tvarkaraščius, tarifus, tačiau ir realiu laiku telefone matytų atvykstančias transporto priemones bei žinotų kiek faktiškai jos vėluos.

Visą tai keleiviai galėtų padaryti telefone esančiomis kelionių planavimo priemonėmis (pvz., Google Maps, Apple Maps).

Tikslas#

Užtikrinti, kad keleivius pasiekianti statinė viešojo keleivinio transporto informacija būtų patikima, aukštos kokybės ir neklaidintų keleivių.

Pašalinti kliūtis trukdančias keleiviams gauti visą Lietuvą apimančią viešojo transporto dinaminę informaciją, reikalingą sklandžiai keliauti po Lietuvą, verslui ir akademijai kurti inovacijas šių duomenų pagrindu.

Nauda#

Nauda keleiviui#

Kelionės po Lietuvą viešuoju transportu be kliūčių#

Pačią didžiausią visą Lietuvą apimančių atvirų viešojo transporto duomenų naudą patirtų keleiviai. Tai padėtų ne tik išvengti daugybės nepatogumų, suteiktų galimybę lengviau keliauti po Lietuvą viešuoju transportu, tačiau ir padidintų viešojo transporto patrauklumą bei patikimumą.

Daugiau pilnavertiškai veikiančių kelionių planavimo priemonių Lietuvoje#

Turint aukštos kokybės atvirus viešojo transporto duomenis atsirastų galimybė integruoti papildomas kelionių planavimo priemones ar įgalinti pilnavertišką jų veikimą (pvz., Google Maps Transit, Apple Maps Transit).

Punktualesnis viešasis transportas#

Kaupiamų dinaminių viešojo transporto duomenų pagrindu būtų galima kurti tikslesnius atvykimo laiko prognozavimo modelius, tobulinti egzistuojančius tvarkaraščius ir paversti viešąjį transportą dar punktualesniu. Taip pat susisiekimo ministerija

Nauda Lietuvai#

Regioninio turizmo skatinimas#

Turistai ir Lietuvos gyventojai galėtų lengviau keliauti viešuoju transportu po Lietuvą. Taip būtų skatinamas regioninis turizmas ir gaunamos papildomos pajamos.

Didesnės vežėjų pajamos ir išaugęs viešojo transporto keleivių skaičius#

Moksliniai tyrimai rodo, kad aukštos kokybės atviri statiniai viešojo transporto duomenys gali keleivių skaičių padidinti, net iki 3 proc.8. Atviri standartizuoti dinaminiai duomenys, keleivių skaičių gali padidinti dar 2 proc.37 6. Jei dinaminiai duomenys yra kaupiami ir naudojami pavyzdžiui atvykimo laikams prognozuoti tai gali keleivių skaičių padidinti dar 2 proc.8.

Šiuos procentus lengviausia iliustruoti per papildomas pajamas. Jei Vilniuje viešojo transporto keleivių skaičius padidėtų 1 proc. būtų sugeneruoja daugiau nei trečdalis milijono eurų papildomų pajamų per metus29.

Žalesnė Lietuva#

Daugiau žmonių iškeistų savo asmeninį automobilį į kelionę viešuoju transportu. Dėl šios priežasties sumažėtų automobilių skaičius keliuose ir būtų išmetama mažiau CO2.

Duomenimis grįsti sprendimai#

Turint visą Lietuvą apimančius dinaminius duomenis būtų galima priimti duomenimis grįstus sprendimus siekiant geriau derinti skirtingų transporto priemonių tvarkaraščius užtikrinant tinkamą laiką reikalingą persėsti ar optimizuojant transporto tinklą.

Naujos galimybės verslui ir akademijai#

Verslas ir akademija galėtų vystyti naujus, inovatyvius sprendimus remadiemisi viešojo transporto duomenimis. Tai galėtų būti dirbtiniu intelektu ir istoriniais duomenimis paremtos atvykimo laikų prognozės, transporto tinklo ar maršrutų optimizavimas, naujos kelionių planavimo priemonės ir t.t.

Strateginiai dokumentai#

Toliau pateikiamos su projektu susijusios strateginių dokumentų ištraukos.

Direktyva 2010/40/ES#

Direktyva dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos13

2 straipsnis Pagal šią direktyvą rengiant ir naudojant specifikacijas bei standartus prioritetinės sritys yra šios:

— I. Optimalus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimas,

[…]

— IV. Transporto priemonių susiejimas su transporto infrastruktūra.

3 straipsnis

Prioritetiniai veiksmai

Prioritetinių sričių rengiant ir naudojant specifikacijas bei standartus, kaip nustatyta I priede, prioritetiniai veiksmai:

a) kelionių daugiarūšiu transportu informacijos paslaugų teikimas visoje ES;

b) tikralaikės eismo informacijos paslaugų teikimas visoje ES;

Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategija#

1.2. tikslas. Darnus, integruotas ir įtraukus susisiekimas. Šiuo tikslu siekiama užtikrinti, jog vartotojams būtų sudaromos sąlygos naudotis aplinkai draugiška, vartotojų poreikius atitinkančia susisiekimo sistema.

1.2.1. uždavinys. Vietinio (miestų ir priemiesčių) susisiekimo punktualumo, dažnumo ir išmanumo skatinimas. Šiuo uždaviniu siekiama pritraukti gyventojus naudotis viešuoju transportu, o norint tai pasiekti būtina užtikrinti viešojo transporto patrauklumą ir patogumą vartotojui.

1.2.2. uždavinys. Darnaus judumo įgyvendinimo užtikrinimo ir universalaus dizaino priemonių skatinimas. Šiuo uždaviniu siekiama įgyvendinti darnų judumą, kadangi bemotorio transporto naudojimas miestuose mažintų ŠESD, vizualinę ir triukšmo taršas, taip pat prisidėtų prie individualių automobilių skaičiaus mažinimo. Skatinant darnų judumą būtina atsižvelgti ir į riboto judumo asmenų poreikius, kad viešuoju transportu ar kitomis netaršiomis judumo alternatyvomis ( įskaitant alternatyvių degalų infrastruktūra) galėtų pasinaudoti visi asmenys.

1.2.3. uždavinys. Integruoto regionų pasiekiamumo skatinimas. Kadangi susisiekimas su regionais šalyje užtikrinamas nepakankamai, nėra vieningos viešojo transporto organizavimo sistemos derinant tolimąjį ir priemiestinį susisiekimą bei susisiekimą geležinkeliu, taip pat dėl mažo gyventojų skaičiaus atokiose gyvenvietėse, UPP teikimo vietų išlaikymas yra netvarus, todėl šiuo uždaviniu siekiama užtikrinti integruotą ir prieinamą paslaugų teikimą taikant modernius sprendimus regionuose.

1.2.4. uždavinys. Intermodalumo ir funkcinio suderinamumo skatinimas keleivių ir krovinių vežimuose. Šiuo uždaviniu siekiama skatinti transporto rūšių integruotumą bei intermodalumą, kadangi šalyje trūksta skirtingų transporto rūšių suderinamumo, neišnaudojamas vidaus vandenų, geležinkelių transporto potencialas krovinių vežimui (kroviniai daugiausiai vežami kelių transportu, o tai lemia didesnes ŠESD emisijas), nėra vieningos viešojo transporto sistemos derinant susisiekimą skirtingomis transporto rūšimis.

Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programa#

Tikslas: užtikrinti miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų suderinamumą ir didesnę jų sąveiką su privačiu transportu.

Uždavinys: skatinti viešojo transporto naudojimą padidinus jo patrauklumą ir prieinamumą, ypač priemiesčių gyventojams, užtikrinti įvairių judumo mieste alternatyvų sąveiką; plėtoti kombinuotas viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemas (angl. Park&Ride), taip pat taikyti kitas priemones, keičiančias visuomenės judumo įpročius ir didinančias miesto transporto darną.

Tikslas: didinti krovinių ir keleivių judumą.

Uždavinys: kurti ir diegti intelektinės transporto sistemos, technologijas, inovatyvias mobilumo paslaugas ir produktus, kurie padėtų užtikrinti geresnį keleivių ir krovinių judumą, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat mažinti į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį.

Tikslas: skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą.

Uždavinys: skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą, atnaujinant transporto priemones, gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, diegiant universalaus dizaino sprendimus, didinti viešojo transporto prieinamumą, diegti viešojo transporto pirmumo sistemas ir plačiau taikyti intelektinės transporto sistemos sprendimus.

Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa#

141.2. Darnios transporto sistemos plėtra. Plėsime elektrifikuoto geležinkelių tinklo, spartaus elektromobilių įkrovimo tinklo, dviračių ir pėsčiųjų takų ir (ar) trasų infrastruktūrą, kursime viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinsime judumo sąlygas ir judumo paklausos valdymą, mažinsime transporto triukšmo taršą.

141.3. Užtikrinsime tolygią susisiekimo tinklo plėtrą. Susisiekimo infrastruktūrą jungsime į vieningą ir nacionaliniu mastu skirtingas transporto rūšis integruojantį tinklą. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis stiprinsime šalies vidaus susisiekimo sistemą – didindami junglumą tarp miestų, mažindami kaimo ir mažų bei vidutinių miestų atokumą, transporto srautus miestuose, modernizuodami geležinkelių infrastruktūrą, didindami jos patrauklumą keleiviams ir kroviniams vežti. Siekdami didinti keleivių ir krovinių judumą, pagerinsime Lietuvos tarptautinį susisiekimą su Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transportu.`

141.5. Susisiekimo sektoriaus skaitmeninimas. Siekdami stiprinti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą, kartu su socialiniais partneriais parengsime ir įgyvendinsime Lietuvos transporto sektoriaus skaitmeninimo veiksmų planą, apimantį finansinius instrumentus e. transporto priemonių plėtrai. Imsimės regioninės lyderystės skatinti bendrus skaitmeninimo projektus su kaimyninėmis šalimis, siekdami kurti integralią ateities susisiekimo ekosistemą.

141.6. Diegsime automatizuotas ir išmanias eismo valdymo sistemas, kurios sudarytų sąlygas saugesniam, efektyvesniam ir tvaresniam transportui. Taikydami įvairias informacines ir ryšių technologijas visoms keleivių ir krovinių transporto rūšims, diegsime saugaus eismo gerinimo priemones, įgyvendindami valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Integruosime esamas technologijas, kartu skatindami kurti naujas paslaugas susisiekimo sektoriuje, užtikrinant naujų darbo vietų kūrimą ir sektoriaus plėtrą. Skatinsime intensyvų transporto skaitmenizavimo procesą, skirtą pralaidumui didinti ir transporto rūšių ir paslaugų sąveikai gerinti, prisitaikant prie geografinių ir struktūrinių logistikos pasikeitimų.